Įvairovė ir vieningumas. Indijos kultūra yra labai įdomi ir įvairi.Indija, tai šalis, kurioje susiduria 2 skirtingos kalbų grupės: indoeuropiečiai ir dravidai, žodžiai yra visiškai skirtingi. Sanskritas yra mūsų protėvių kalba, nes žodžiai yra labai panašūs.
Šioje šalyje yra daug religinių, socialinių, socialinės stratifikacijos ( kastų ) skirtumų. Religija – induizmas, suskilęs į daug atšakų. Pats bendriausias dalykas, leidžiantis kalbėti apie vienetą – daina, šokis, pasaulio vaizdiniai, skulptūra, dailė, religiniai mitai ir su tuo susiję ritualai.
Indija – įvairių kultūrų samplaika.
Pagrindinės Indijos religijos: induizmas, islamas, krikščionybė, sikhizmas, džainizmas, budizmas, zaroastrizmas. Galima sakyti, kad Indija yra įvairovė esanti kartu.
Civilizacijos ištakos. Š – patys aukščiausi kalnai – Himalajai. P – Indijos vandenynas. Iš Š einant į P – dvi didelės upės – Indo ir Gango. Abi upės laikomos šventomis ( jos turi įtakos civilizacijos atsiradimui ). Čia visada gyvendavo daug etninių grupių, nes Indo – Gango slėnis yra derlingas. Daugiau nei prieš 5000 m. atsirado pirmoji civilizacija charapai. Ši civilizacija buvo Egipto ir Mesopotamijos buvusios civilizacijos amžininkė.
Nepaprastai dosni gamta nulėmė Senovės Indų civilizacijos raidą.
Indijos arijų kultūra: kastų sistema, tikėjimai, administracija, pakantumas ir tolerancija, islamizacijos pradžia
Apie 1500 m. pr. kr. indo slėnį užplūdo arijų gentys. Arijai – indoeuropiečiai. Arijai atkeliavo iš Š ir plito visame Gango slėnyje. Jie buvo klajokliai ir labai skyrėsi nuo vietos gyventojų . Jų gimtoji kalba vadinama sanskritu. Indoarijai garbino įvairias gamtos jėgas, joms aukojo aukas. Dievai – Indra, Candra, Larūna, Savitar. Jie sutampa su Persijos dievų vardais, nes Persų ir Arijų Dievų kilmė yra ta pati. Arijai tikėjo pomirtiniu gyvenimu. pamažu jie tapo sėslūs ir susimaišė su vietos gyventojais.
Jau tuo metu formavosi kastos, kurios neišnyko iki šiol. Jų kūrėju laikomas indų dievas Brachma. Yra 3 pagrindinės grupės: * Nugalėtieji ( varnai )- žemiausieji * Arijai – aukščiausioji varna.
Ypatingas yra žynių luomas ( brahmanai ). Yra karių, amatininkų varnos (kastos). Kariai – kšatrijų kasta. Amatininkai – vaišijų kasta. Žemiausioji tarnų kasta – šudrai. Dar yra neliečiamieji – jie priskiriami šudroms, bet laikoma atskira grupe, žemiau už šudras. Viduramžiais neliečiamieji buvo vergai ir nešvarių profesijų žmonės. Naujaisiais amžiais – juodadarbiai, odininkai, mėšlo kaupėjai.
Bendravimą su neliečiamaisiais laikė susitepimu, su jais bendrauti draudė kitoms kastoms, nors rasinė diskriminacija draudžiama.
Pagrindinę vietą užėmė žemdirbiai. Iš to atsirado sociokultūrinis modelis. Vienintelis visuomenės pagrindas – kastos.Visuomenė susideda iš endogaminių grupių – paprotys tuoktis tik su tos pačios visuomeninės grupės atstovais.Kiekviena kasta turi elgesio taisykles – viduje ir tarp kastų.
Kastos – socialinės stratifikacijos forma.
4 a. pr. Kr. Indijos gyvenimas tampa įvairus. Budizmas ir džainizmas yra nukreiptas prieš kastas. Budizmas tapo valstybine religija.
Pasitraukus Makedoniečiui ėmė valdyti Maurijas. Prasideda didžiausi kultūros ir civilizacijos klestėjimo laikai. Didelė rūmų prabanga, pramogos, šventės. Buvo puikiai organizuotos valstybinės įstaigos.Miestietis buvo laikomas žmogaus idealu.
Budizmą valstybine religija pavertė karaliaus Ašoko valdymas. Įstatymiškai įtvirtino visų gyvų būtybių šventumą. Visi gyvūnai – šventi. Išplito vegetarystė, karvų garbinimas.
Indijoje buvo nepaprastai aukšto laipsnio tolerancija – kitų tikėjimų pakantumas.
Šalia budizmo egzistavo senieji tikėjimai. Kastų sistema niekada nenyko.
8 a. pradėjo pulti musulmonai. Atėjo islamas ne tik kaip tikėjimas, bet ir kaip politinė jėga. Tiurkai asimiliavo vietinę kultūrą.
12 a. atėjo afganai (artimi Indijos kultūrai). Jiems Indija tapo namais.
Indijoje kilo musulmonų kultūros centrai. Induanizuoti musulmonai tuokėsi su induistais. krutu didinimas kainos