Japonijos grožinė literatūra

Jų poetinė tradicija viena stipriausių pasaulyje. Pagr. tema – melė gamtai. Gamta – gimti – gimda, daug rašoma apie gimimą (ir dievų). Dievai nekuria, tik gimdo. Kai mitologija išsenka, poezijos centre – vyro ir moters meilė. Aprašomi gamtos ciklai, apdainuojami ritualai. Poezijos kilmė ritualinė. Poetas – orakulas, dievo minčių teikėjas. Poezijos pirminis tekstas gali būti tik garsinis ir tik po to surašoma tekste. Dėl to, daugiausia atsirado poezijos iš visų Vakarų kultūrų. Prozos kūriniai – trumpi, be siužeto, autoriai negali rašyti juodraščių – tradicija. Jokio kūrinio redagavimo nepripažįsta.

Sintoizmas ir protėvių kultas

“Sinto” – dievų kelias. Susiformavo VIIIa. Prigimtis panaši į tai kas vyko Kinijoje. Ištakos – protėvių ir gamtos dievų kultas. Kiekviena giminė turėjo savo dievuką. Išpažinėjais gali būti tik patys japonai, nes tik jie turi dievukus. Mitologija – pasakojimai apie gyvybių (dievybių) atsiradimą. Nerašoma apie konfliktus tarp dievų. Šeimos protėviai – dievybių ainiai. Kiekvienas žmogus turintis ainių virsta dievybe. Jam aukojama nepriklausomai nuo nuopelnų. Visa praeitis, nepaisant jos turinio, yra gerbiama, pagrindas. Laikų perimamumo garantas. Nebuvo revoliucijų. “Jei būtų revoliucija, nutrūktų tradicija”. Imperatorius – autoritetas, vyr. sintoizmo  dvasininkas. Bet didžiulės valdžios neturėjo. 19a. suprato, kad negali kariauti su Vakarais, atkūrė imperiją. Dinastija egzistuoja 1500m. Turi lanšaftų dievus: kalno, upės, giraitės, tvenkinio. Iki šiol kiekviena vietovė tebeturi savo užtarėją, kuris kartu ir protėvio dievas. Dievai sėslūs, turi tik vietinę reikšmę. Po 1945m. viešai paskelbta, kad imperatorius yra ne Dievas.

Pagrindinės Europos kultūros fenomeno teorijos

1)vienalinijine- visa žmonija, kur ji bebūtų vystosi ta pačia kryptimi, linija. Horganas, Teiloras, Marksas ir Froidas visi žmonės išgyvena tris kultūros raidos etapus: *pirmykštė-akmens amž.*barbarybė- prasideda nuo žemdirbystės*civilizacija-rašto atsiradimas arba miesto statybos (civilizacijos lopšiai)

Marksas išskiria tokius kultūros etapus: pirmykštė bendruomenė, vergovinė, feodalinė, kapitalizmo, komunistinė.

Froidas pasąmonės teoretikas. Kultūra – sublimacijos rezultatas, įvairių institutų ir žmogiškosios veiklos pasiekimų visuma. Kultūra turi du tikslus: 1. apginti žmogų nuo jam priešiškos gamtos, 2.reguliuoti tarpusavio santykius. Kultūros etapai: 1 primatai, 2 beždžionės, 3 priminidai-žmonės.

Beždžionės panaudojo dirbtinį įrankį, žmogus-tai tobulina ir ima dirbti – kultūros pradžia. darbui reikalingi partneriai, (šeimos nariai) –  kultūros mažai. Aukštesnis laipsnis- kai atsiranda tabu, neužmiršk, taip atsirado kultūra.

2)kultūrinio reliatyvumo teorija

3)daugialinijinė kultūros teorija.