Japonijos istorijos periodizacija

 

Prasidėjo prieš 40000 metų. Skiriama 12 periodų:

  • 1. Paleolitas. Tęsėsi 300 metų. Paminklų rasta nedaug, visiškai neaišku kas tuomet gyveno Japonijoje.

 

  • 2. neolitas (Dziumonų). Tęsėsi 13 metų. Dziumo – dėl virvelinės keramikos radinių. Gyveno apie 1 mln. gyventojų, daugiausia šiaurėje.

 

  • 3. bronzos, geležies ( Jajoji). Žmonės atsikeldavo į žemyną iš Korėjos pusiasalio. Kalbėjo altajų kalba, mokėjo virti ryžius, apdoroti šilką. Susimaišė su vietiniais. Susidarė proto Japonai. Jų buvo nedaug, todėl nekilo karinių konfliktų. Mokėjo apdoroti metalą. Gyveno apie 3 mln. gyventojų.

 

  • 4. pilkapių laikotarpis. Atsirado socialinė nelygybė. Jau kariaujama, valstybę pavadina Jamato.

 

  • 5. valdovų valdymo laikotarpis. 552-646 valdo Asuko Jamato. Galutinai susiformuoja valstybė, ima plisti budizmas.

 

  • 6. Ankstyvasis Naras 646-710. Baigė formuotis vieningumas. Iš Kinijos pasiskolinamas raštas, atsirado valdininkija, pirmieji įsakymų rinkiniai, žemė suvalstybinama.

 

  • 7. Naro periodas po 710-794. šalis pavadinama Nichono – ten, kur teka saulė. Tobulinamas biurokratijos aparatas, pirmieji raštijos paminklai, susilpnėja budizmas, įsigali sintoizmas.

 

  • 8. Hajano periodas 794 – 1185. Hajanas (pasaulio ir ramybės miestas). Kioto miestas –  nauja sostinė. Iki 1860 metų imperatoriaus rezidencija. Susilpnėja valstybinė valdžia, valstybė praranda žemės monopoliją, sukuriama aukšta aristokratų kultūra. Atsiranda skiemeninė abėcėlė.

 

  • 9. Kamarura 1185-1333 – karinio valdytojo rezidencija. Įsiviešpatauja samurajai, susilpnėja gimininė aristokratija. Samurajus – vyriausias sintoizmo žynys.13 a. 2 kartus Japoniją mėgina užkariauti mongolai, jie ėmė žadinti japonų tautinę savimonę. Išplinta Dzinbudizmas.

 

  • 10. Huromaki 1392-1568 – siaubūnų štabas. Siaubūnai – kariuomenės vadai. Dabar tai Kioto miesto rajonas. Ypač auga miestai. 16 šimtmety Japoniją pasiekia pirmieji Europos misionieriai.

 

  • 11. Edo 1603-1867 miestas, kur įsikūręs Tokutajos siaubūnatas.  Dabartinis Tokijas. Suvienijama šalis. Išvaromi Europiečiai, uždraudžiama krikščionybė. Neokonfucionizmas – galutinai susiformavo Japonų mentalitetas.

 

  • 12. Heidzi (šviesusis valdymas) 1868-1911. Prasideda karinis spaudimas. Japonija imasi reformų, kuria industrinę valstybę, ginkluoja armiją. Restauruojama imperatorių valdžia, ypač sparčiai rutuliojasi pramonė.

Japonijos gyvenamoji terpė

  • Japonijos salynas ekologiškai labai įvairus. Tai vienas pagrindinių veiksnių, suformavęs kultūrą, mentalitetą. Svarbiausias bruožas – atskirumas nuo žemyno. Nepakito flora ir fauna. Japonijoje yra apie 4000 salų, iš kurių didžiausios – Honsiu, Hokaido, Kiusiu, Sikoku. 70% reljefo sudaro kalnai. Kiekviename rajone trys skirtingų gamtinių sąlygų zonos – jūra, lygumos, kalnai. Vertėsi žvejyba, žemdirbyste, medžiokle, rankiojimu.