Kultūra

753 m.pr.Kr.- Romos įkūrimas

KARALIŲ L. – VIII-VI a.pr.Kr.

ROMOS RESPUBLIKA – VI – I a.pr.Kr.

ROMOS IMPERIJA– 27 m.pr.Kr.- 476 m.e.m.

ROMOS KULTŪROS BRUOŽAI

• RACIONALUMAS IR PRAGMATIŠKUMAS

• SIEKIMAS VALDYTI (UŽKARIAUTI)
• IŠTIKIMYBĖ VISKAM KAS ROMĖNIŠKA

Vienas iš didžiausių romėnų laimėjimų – jos sukurta privalomų teisės formų sistema. Romos teisės sistema prasidėjo “12 lentelių įstatymu” sudarymu 5a.pr.kr. viduryje. Iš jų išsirutuliavo 2 romėnų teisės šakos: civilinė teisė ir tautų teisė. Kitas labai žymus romėnų pasiekimas  – karyba. Visą tūkstantį metų nuo 5a.pr. kr.iki 5a.po kr. romėnai be perstojo kariavo. Jų kariuomenė tapo galingiausia pasaulyje. Romos pastatai savo didingumu ir puošnumu turėjo įrodyti visam pasauliui imperijos galybę ir turtingumą. Romėnai išrado betoną, kuris tvirtai surišdavo akmenis. Tai leido statyti arkas ir skliautus. Miestų aikštėse ir gatvėse imperatoriaus garbei iškildavo triumfo arkos. Žymiausias romėnų architektūros šedevras – Panteonas. Tai skliautinės statybos pavyzdys. Didžiausias romėnų skulptūros laimėjimas  – portretinės skulptūros ir biustai. Skulptoriai ne tik tiksliai atvaizduodavo veido bruožus, bet ir chatakterį. Romos kultūra plačiai paplito ne tik Italijoje, bet ir visoje didžiulėje imperijoje. Lotynų kalba vartojo net nutolusiose nuo Romos šalyse. Į ją buvo išversta daug Graikų ir rytų šalių kūrinių. Ilga laiką šia kalba rašė išsilavinę Vakarų Europos žmonės. Lotynų raidyną naudojo daugelis tautų, tarp jų ir Baltijos šalys.Nemaža dabartinių žodžių yra kilę iš lotynų kalbos. Lotyniškos kilmės vardai: Augustas, Julius, Paulius ir t.t. Šiandien naudojamas kalendorius taip pat sudarytas Romoje. Daugelyje kalbų išliko lotyniški mėnesių pavadinimai. Lukrecijus, Vergilijaus ir kitų Romos rašytojų kūriniai padarė didžiulę įtaka Europos kultūros raidai.Romos imperijos žydų gyvenamose provincijose atsirado naujas tikėjimas – krikščionybė.

Graikų ir romėnų religijos bendrieji bruožai ir skirtumai

BENDRIEJI

• požymiai: politeizmas,

antropomorfizmas (dievams suteikiamas žmogaus pavidalas)

• būdingumai: įvairovė

(bruožai): tendencija keisti

diferencijuotas religingumas

Politeizmas- religijа, kurioje tikima į daug dievų, atliekančių skirtingas funkcijas. Dievai nemirtingi..

SAVITUMAI

GRAIKIJOJE:

1. individualių ar kolektyvinių žemiškųjų interesų ir santykių atspindys
   • nudemoninta, todėl patraukli
   • racionali (pritaikyta žemiškajam gyvenimui)
2. polio ideologijos instrumentas
   • saviraiškos priemonė
   • pagarba paveldėtoms taisyklėms

ROMOJE:

1. dievų ir žmonių ryšys – abipusė sutartis
2. sakralinių taisyklių laikymasis – harmoningas žmonių ir dievų sambūris
3. valstybės santarvė su dievais

Dantų kanalų gydymas

Svarbiausi bruožai yra logika, individualizmas, vaizdingumas.

Graikų mene vyravusios idėjos: humanizmo, laisvės, žmogaus grožio. Svarbiausia kūrybos tema – žmogus.grožis turi būti universalus, tobulas ir amžinas. Skulptūros centre- visas žmogaus kūnas. Orderiai – dorėninis, jonėninis ir korintinis.

Meno raidos laikotarpiai:

• Kretos-Mikėnų laikotarpis (IV a. pr. Kr. Pab. – I tūkstantmetis pr. Kr.).

Knoso rūmai ( manoma, kad pastatė Dedalas), Liūtų vartai (achajai), auksinės laidotuvių kaukės (achajai).

• Archajinis laikotarpis (XI – VI a. pr. Kr.).

Tikrojo graikų meno pradžia. Pirmasis periodas-geometrinis. Svarbiausi kūriniai: tapytos vazos, puoštos laužytomis ar kryžiškomis kinijomis, rombais, vėliau – stilizuotomis, geometrinėmis žmonių ir ypač gyvūnų figūromis.

Antrajam periodui būdingos rytietiškos tendencijos.

Tikrosios archaikos periodas- akmens architektūros skulptūros pradžia, neujos temos – kuras (jaunuolio statula) ir kora (merginos statula). Tai ir Homero laikotarpis.

• Klasikinis laikotarpis (480-323 m. pr. Kr.)

Šiuo periodu kūrė didieji skulptoriai Feidijas bei Praksitelis, buvo pastatytas Partenonas (šventykla miesto deivei Atėnei, pastatyta V a. pr. m.e. Atėnų akropolyje. Šventykla pastatyta kaip padėka deivei už atėniečių ir graikų išgelbėjimą per paskutinį karą su persais). Atėnai tapo graikų pasaulio centru. Sukuriama labia daug šedevrų. Nustatomi grožio etalonai. Dėl universalumo siekimo nuolat kartojasi tie patys tipai, jie vis tikslinami.

• Helenistinis laikotarpis (323-32 m. pr. Kr.).

Prasideda po Aleksandro mirties, kai romėnai užima Aleksandriją. Menas puošnesnis, jausmingesnis ir manieringesnis. Vaizduojamos aistros, kančia, dinamiški judesiai. Skulptūros kūrėjai bando perteikti žmogaus individualumą ir grožį. Du dideli to laikotarpio meno centrai- Rodas ir Pergamas.

Žymiausi kūrėjai ir kūriniai:

Atėnų akropolis (atstatyti nusprendė Periklis, o darbams vadovavo feidijas).

Samotrakės Nikė

Milo Venera

Skulptorius Lisipas

Didieji skulptoriai: Feidijas (Partenono frizai, Atėnė Promacha, Atėnė Partenė, Dzeuso statula). Polikleitas ( Atletas su raiščiu, Ietininkas), Praksitelis ( Knido Afroditė, Hermis).

Garsiausas tapytojas- Apelis.

7 pasaulio stebuklai, iš jų 3 yra graikų: Artemidės šventykla, Dzeuso skulptūra, Rodo kolosas.

GRAIKŲ KULTŪROS BRUOŽAI

• INTELEKTUALIZMAS IR INDIVIDUALIZMAS (ORIGINALUMAS). Proto vertinimas, išsilavinimas. Daugelis mokslų tampa savarankiški. Atsiranda literatūros teorija. Akcentuojama kūrėjo autorystė. Graikų polio įstatymai.
• ESTETIZMAS IR TVARKOS TENDENCIJOS. Noras viską suklasifikuoti. Harmonija, grožis, tvarka. Vertino kūno ir sielos grožį.
• RYŠYS SU MITOLOGIJA

http://www.viksraitis.com/lt/krutu-didinimas

KRETOS-MIKĖNŲ  laikotarpis -III-II tūkstantm. Pr.Kr. sandūra

11 a. pr.Kr. – 9a.pr.Kr. – HOMERO laikotarpis

GRAIKŲ CIVILIZACIJA

ARCHAINIS  laikot. – 8 – 6 a.pr.Kr.

KLASIKINIS  laikot. – 6 –5 a. pr.Kr.

HELENIZMO laikot. – 336 – 146 m.pr.Kr.

ROMOS CIVILIZACIJA (753 m.pr.Kr.- Romos įkūrimas)

KARALIŲ l.- 8 – 6 a.pr.Kr.

ROMOS RESPUBLIKA – 6 – 1 a. pr.Kr. (30 m.pr.Kr.)

ROMOS IMPERIJA – 27 m.pr.Kr.—476 m.e.m.

Laikotarpis, prasidėjęs graikų kultūros suklestėjimu ir pasibaigęs Romos imperijos žlugimu, vadinamas Antikos laikotarpiu (VI a. Pr. Kr – 476 m.). Taip renesanso laikais buvo pavadinta graikų ir romėnų senovė, kai apie 12 a. prieš Kristaus gimimą į Balkanus atsikėlusios dorėnų gentys per kelis šimtmečius sukūrė įstabią civilizaciją, kurią pratęsė romėnai.

Kultūros ir meno bruožai :

• Antika „tobulino priešistorę“ ; susiformavo Europos civilizaciijos kryptys, teisės pagrinda, menų žanrai;
• Universalumas;
• Humanizmas;
• Demokratijos, kaip valdymo būdo įdiegimas (įvairios valdymo formos);
• Suformavo daug filosofijos krypčių;
• Susiformavo ciklinė laiko samprata (laikas eina ratu);
• Žmogaus idealas (jaunas, sveikas, gražus, protingas);

Susiformavo pagrindiniai epo, lyrikos ir dramos žanrai. Grynieji žanrai. Detalus komponavimas, platesnių ir pavienių vaizdų apgalvotas išdėstymas. Epinis objektyvumas ir daiktiškumas.
Gyvenimą vaizduoja kaip sutvarkytą iš aukšto pagal įsivaizduojamą grožio ir harmonijos idealą. 3 stiliai – dorėninis, jonėninis, korintinis. Daug marmuro, pagrindinės statybos medžiagos – akmuo, marmuras. Svarbiausia statybos detalė kupolas. Skulptūros – idealių proporcijų parodymas. Būdingos mozaikos. Didelis dėmesys materialiniam grožiui. Kūriniams būdingas epinis objektyvumas, didingumas, harmoningumas. Dramos kūriniuose trijų vienumu taisykle (laiko, erdvės, veiksmo) būdingas konfliktas. Tarp jausmų ir žmogaus turėjo vyrauti harmonija. Žmogus priklausomas nuo dievų valios ir lemties. Skulptūra – labiausiai paplitusi meno šaka. Jos tikslas – idealus grožio ir idealus proporcijų ieškojimas, atvaizdavimas.

Antikos civilizacija paliko pėdsakus europiečių tradicijose, papročiuose, pažiūrose. Antikos kultūra vadinama šiuolaikinės Europos civilizacijos lopšiu. Antikos poveikis neaplenkė ir kitų kultūros sričių : teisės, filosofijos, architektūros, dailės. Iki šiol, nors ir su pertraukomis, antikinių kalbų, literatūros, istorijos, filosofijos, teisės dėstymas tebėra Lietuvos aukštųjų mokyklų programose. Taigi ir Lietuvoje šimtmečius neišnyko dėmesys antikai, jos idėjoms, materialinei ir dvasinei kultūrai bei jos kūrėjams.

Nuostabus vestuviu fotografas

Senovės Rytų civilizacijos neabejotinai turėjo didelę reikšmę Vakarų europos kultūros formavimuisi ir raidai.

Svarbiausią įnašą padarė šumerų (šumerai sukūrė pirmąjį raštą, šumerų miestuose buvo įsteigtos pirmosios mokyklos, šumerai pirmieji pradėjo naudoti ratą, šumerai gamino plytas iš molio, šumerai pirmieji sukūrė bibliotekas, archyvus, grožinę literatūrą, šumerai surašė seniausią pasaulyje įstatymų kodeksą), egiptiečių (piramidžių statyba, balzamavo mirusiuosius, keturi aritmetikos veiksmai, ), indų (Indijos civilizacija pasauliui sukūrė didingą filosofijos tradiciją, taip pat savitą logikos sistemą, išpėtotą etiką, estetiką, literatūrologiją, poetiką, teatrologiją, rafinuotą šachmatų žaidimą.

Itin aukštą lygį pasiekė architektūra. Sudaryti išsamūs dangaus kūnų žemėlapiai. Išplėtojo žemės traukos teoriją. Indai buvo matematikos, medicinos, alchemijos, asmenybės psichologijos, žmogaus kūno galimybių pažinimo lyderiai. Indijoje buvo išrastos itin atsparių plieno, stiklo, krištolo rūšių gamybos technologijos),  kinų (išrado popierių, šilką, veidrodžius) ir graikų civilizacijos, kurių pasiekimai i Vakarų Europą dažniausiai sklido per tarpines arabų musulmonų ir Bizantijos civilizacijas.

Indų, kinų laimėjimus į vakarus perdavė arabai musulmonai. Ši civilizacija tarsi nutiesė tiltą tarp Rytų ir Vakarų mokslo  bei technologijos tradicijų. Taip pat svarbus Vakarų kultūros šaltinis yra Bizantija. Iš čia Vakarai perėmė daug architektūros ir vaizduojamosios dailės bruožų, pirmiausia bizantiškosioms ikonoms būdingą jautrų psichologizmą, mozaikos, šilko audimo techniką, perimtą iš kinų.

Graikų kultūra daug ką perėmė iš rytų civilizacijų , o iš jų viskas keliavo į Vakarų Europą. Chronologiškai graikų kultūra susiformavo daug vėliau nei rytuose,ir būtent jie naudojosi kitų pasiekimais.
Taigi didžiausią įtaką Vakarų kultūros formavimuisi turėjo Rytų civilizacijų filosofija, menas, religija, mokslas, demokratija, tradicijos.